Mano pašėlęs riebalų dienoraštis deutsch deginimo serijos


O kur dar to mažo tekstelio, to eiklaus posakio šlifavimas. Papasakok, mielas Aloyzai, kaip Tu prisijaukinai šitą žanrą.

Uploaded by

Aforistinis mąstymas tikriausiai užgimsta jau vaikystėje. Kokia buvo Tavo vaikystė, kai supratai, kad varnėnas juokiasi, kutendamas sau pažastis? Ar jau tada manei, kad pasuksi literatūros keliu?

mano pašėlęs riebalų dienoraštis deutsch deginimo serijos Džakobo kopėčios svorio metimas

Juk mes, vyresnieji, esam žemdirbių padermės. Mama užėjusiems kaimynams rodė mano storus sąsiuvinius, liepdavo man paskaityti savo kūrybos, ir aš skaitydavau, jausdamas, kad malonūs ir mandagūs svečiai mintyse vis dėlto iš manęs šaiposi. Bet mane palaikė mama ir visos pasaulio bibliotekos!

Žemdirbystė buvo išdraskyta, žmonės neturėjo nė arklio, niekas nenorėjo eiti į kolūkį ir dirbti ten, kur brigadininkas pirštu parodė. Maniau, kad literatūroje daugiau laisvės O paukščiai tada iš tiesų man buvo artimi — ir ne tik varnėnai.

Skaitydamas spaudą, pagalvojau: apie pavasarį pirmieji praneša ne vieversiai, bet laikraščiai! Tai iš tiesų pirmieji mano aforizmai. Vaikiškos sparnuotos mintys! Juk aforizmas glaudžiai susijęs su liaudies posakiais, patarlėmis ir priežodžiais, su filosofija ir humoru, su absurdu ir parabole Tos sąsajos daro jį išmintingą, įsimenamą, populiarų visuomenėje, kaip populiarūs per šimtmečius išliko senovės graikų ir romėnų filosofų bei rašytojų posakiai.

Ką manai apie aforizmo prigimtį? Taip, mane domino aforizmo prigimtis ir šaknys. Toptelėjo galvon: pasaulio neapibūdinsi dviem trim sakiniais, tik vienu. Ką tai reiškia?

ką valgyti norint numesti pilvo svorį Kahwa svorio

O jaunystėje, jau svajodamas apie aforizmų rinkinį, susidūriau ir su kiekybės problema: knygelei nepakanka nė šimto kūrinėlių! O kaip gyvuoti be knygelės?

NAUJAUSI KOMENTARAI

Bet štai kokybės problema aktuali ir jaunystėje, ir senatvėje. Iš pradžių atrodė, kad aforistikoje nėra jokių dėsnių, jokių taisyklių — tik trumpi pabiri sakiniai. Mano jaunystės metais Lietuvoje aforizmai ir buvo spausdinami pabirai — tik laikraščiuose ir žurnaluose. Daugiau kaip du pokario dešimtmečius mūsų krašte nepasirodė nė vienas aforistas. Niekur ji nebuvo netgi minima; tuo metu niekas nė nepagalvojo, kad aforizmai — tai literatūra, laikė juos kažkokiomis filosofijos pabiromis.

Štai keletas R.

Mano pašėlęs riebalų dienoraštis deutsch deginimo serijos autoriui pagarbą. Galvodamas apie savo aforizmus nežinojau, kokios mintys ateis į galvą, tik kartais nudžiugdavau.

Ministras iš balos išlipo sausas | astig.lt

Tokiu šaltu trijų keturių žodžių teiginiu tarsi parodydavau, kas slypi aiškiame gyvenime, kasdieniuose reiškiniuose ir ko nematome, nors nuolatos į tai žiūrime. Autorius į vaizdą nesikiša, jo nė nepaliečia, tik stabteli, ir to pakanka. Jaučiau, kad šitokia aksiomos forma sustiprina minties objektyvumą.

Šie aforizmai artimi maksimoms. Apskritai, ar yra kokie skiriamieji ženklai tarp maksimų, aforizmų, sentencijų? Mano nuomone, maksima — tai rimtas arba komiškas moralės principas arba šiaip maksimaliai trumpas aforizmas.

Dabar taip ją apibūdina ir žodynai. Maksimoms giminingi ir žaismingi gilesnės prasmės posakiai. Įsiminti mano pašėlęs riebalų dienoraštis deutsch deginimo serijos sąskambiai, rimai. Bet niekas, žinoma, blauzdos nelaužia rašyti tokius trumpus aforizmus.

Kairių pagrindinė mokykla

Čia mes tik kalbame apie trumpojo žanro atomus, pasakyčiau — apie sodrintą uraną. Sodrintas uranas Gal čia vėl koks nors Tavo aforizmų aukso grūdas? Jie nėra labai dažni, bet kokie paveikūs! Maksimaliai suspaustas dėmesys. Sakinius įsimename todėl, kad jie sodrinti. Potekstėje — uranas. Taip išreikštos mintys verčia suklusti. Aforizmas yra vienas mąstymo šablonų daužymo būdų.

Ką ir kalbėti, anais laikais ši maksima skambėjo kur kas aktualiau Pagal atsiliepimus ir orientavausi nepažįstamoje srityje. Šia tema literatūrologai ir kritikai tylėjo. Nesistebiu, kad sovietmečiu beveik nebuvo ryškių aforizmų kūrėjų.

mano pašėlęs riebalų dienoraštis deutsch deginimo serijos

Sukurti originalius posakius reikėjo ne tik aštraus proto, bet ir drąsos. Juk sovietiniais metais viskas buvo pajungta ideologijai, taigi ir trumpoji mintis turėjo būti melaginga, arba apversta aukštyn kojom. To neištrinsime iš istorijos. Tautosakos padirbiniai mums daugiausia buvo brukami vadovėliuose. Juos, be abejo, anonimiškai laužė iš piršto mūsų rašytojai, žurnalistai — kas gi kitas.

Čistiakovas, beje, iš viso pasaulio surinkęs penkis šimtus trumpojo žanro knygų! O kaip susipažinai su antikos sentencijomis? Mickevičiaus arba anuometinėje Respublikinėje bibliotekoje ir skaitydavau storus šių posakių tomus — lotynų ir rusų kalbomis. Jie man pasakydavo tai, ko neišgirsdavau iš mokytojų ir dėstytojų. Slapčiomis man atrodė, kad šios mintys yra tarsi antitarybinės.

bendras finansavimas svorio netekimas

Kaip visa tai vertini? Tarsi girdėjau ir apie rašomą romaną?

Pulk. J. PETRUITIS KAIP JIE MUS SUŠAUDĖ

O rašydamas noveles ir kitų žanrų kūrinius jaučiau Platono įtaką — gal todėl mano pasakojimai stiliumi dažnai primena traktatą.

Bet ar dėl to nenukenčia aiškumas? Kartais aforizmai atrodo pernelyg mįslingi ir sunkiai suprantami. Nėra formos požiūriu drąsesnio posakio! Tada ir ten smulkųjį žanrą tvarkė A.

Tai patvirtino, kad mintis nėra per daug paslėpta. Aforizmui dera tam tikras mįslingumas. Tačiau tas mįslingumas, žinoma, turi būti mažesnis nei mįslėse. Panašiai teigė ir Fiodoras Dostojevskis. Juk dar studentas būdamas pradėjai skelbti savo aforizmus viešumoje.

Much more than documents.

Ar nebūdavo baisu? Salė priimdavo gyvai. Skaitydamas pajutau negalią ir kažkokią baimę, nes klausytojai sėdėjo tarsi akmeniniai. Aforistika atspindi visos literatūros būklę. Nėra šalies be aforistikos. Bet kai aukštai kabo šviesūs šūkiai, negali būti gilių minčių. Nevalia buvo išduoti knygose užmaskuotų minčių.

  1. Žurnalas SAVAITĖ by Savaite - Issuu
  2. Pulk. J. PETRUITIS KAIP JIE MUS SUŠAUDĖ
  3. Kepsninėje — ne vien mėsa Savaitės klausimas Daugumos iš mūsų gyvenimas blogėja?